Apie erdvę

Kelerius metus dirbau nuomojamose patalpose kartu su kolege. Pastatas buvo renovuotas, viskas atrodė tvarkingai, tačiau kažko vis buvo negana. Greičiausiai trūko ne vien akustinių sprendimų, ramybės ir privatumo. Norėjosi kitokios atmosferos.

Terapeuto darbas iš pažiūros gali atrodyti kupinas bendravimo. Juk kiekvieną dieną susitinkame su žmonėmis, klausomės, bendraujame, esame šalia. Tačiau su kitais tos pačios srities specialistais susitinkame retai. O būtent tarp kolegų dažnai atsiranda tai, ko labiausiai reikia: supratimo, palaikymo, paskatinimo, nusiraminimo, kartais tiesiog profesionalios nuomonės be papildomų paaiškinimų.

Kai atsirado galimybė prisidėti prie naujo projekto ir sukurti erdvę nuo nulio, užuot taikiusis prie svetimų sienų, neilgai abejojau. Be to, panašiu metu pasisekė susitikti buvusią klasiokę, dabar architektę, su kuria sutapo mūsų požiūris į funkcionalumą bei estetiką. Paaiškėjo, kad panašiai suprantame, kaip turi jaustis žmogus, peržengęs terapinės erdvės slenkstį.

Kuriant šią vietą, svarbiausia buvo namų jausmas. Kad įžengus pasidarytų ramiau, o ne priešingai. Norėjosi, kad žmogus, ateinantis pirmą kartą, iš karto pajustų: čia galima atsipalaiduoti, čia nereikia skubėti. Kartu ėjo funkcionalumas: apgalvotas išplanavimas, privatumą sauganti akustika ir kruopščiai apgalvota estetika kiekviename kambaryje, nuo spalvų derinio iki mažiausios detalės.

Su architekte kurdamos erdvės charakterį, įkvėpimo sėmėmės iš gamtos: pušų, medžio žievės, samanų paklotės. Iš čia gimė žemiškų, prigesintų spalvų paletė, kuri lydi per visą erdvę. Ji netrikdo, o nuramina ir primena, kad kartais užtenka tiesiog būti, kaip miške, be skubėjimo ir be triukšmo.

Kiekvienas kabinetas kurtas taip, kad jame būtų gera būti valandų valandas. Ir terapeutui, praleidžiančiam čia visą darbo dieną, ir klientui, atėjusiam pasikalbėti apie tai, kas jam svarbu. Tylu, jauku, be pašalinio triukšmo, be jausmo, kad kažkas gali išgirsti daugiau, nei turėtų.

Erdvę balansui sudaro penki jaukūs terapiniai kabinetai, bendro naudojimo erdvė, renginių salė, persirengimo bei daiktų laikymo zona ir dušas. Bendra erdvė sukurta kaip vieta, kur galima susitikti su kolegomis tarp seansų, išgerti kavos ar tiesiog trumpam pabūti tyloje. Renginių salė atvira supervizijoms, mokymams, susitikimams ar kitoms bendruomenei svarbioms veikloms. Viskas suplanuota taip, kad ir terapeutas, ir jo klientas jaustųsi saugiai, ramiai ir patogiai nuo pirmos akimirkos, peržengus slenkstį.

Man tai vieta, kur profesinis vienišumas užleidžia vietą bendrystei. Kur galima priimti klientus ir kartu sutikti koleges bei kolegas, pasidalinti mintimis, pasisemti palaikymo ar tiesiog pabūti suprastam. Tai erdvė, kurioje balansą jaučia ir į ją ateinantys žmonės, ir mes, čia dirbantys.

Asta Butkutė Jurevičienė, erdvės įkūrėja